„Google“ sustiprina AI apsaugą nuo sukčiavimo Indijoje, tačiau spragų išlieka

„Google“ pritraukia daugiau dirbtinio intelekto pastangų į Indijos kovą su skaitmeniniu sukčiavimu, įdiegdama „Pixel 9“ įrenginiuose įdiegtą sukčių aptikimą ir naujus ekrano bendrinimo įspėjimus finansinėms programoms.

Skaitmeninis sukčiavimas Indijoje ir toliau auga, nes vis daugiau žmonių prisijungia prie interneto pirmą kartą ir vis dažniau atsiskaitydami, apsipirkdami ir norėdami naudotis vyriausybinėmis paslaugomis naudojasi išmaniaisiais telefonais. Indijos rezervų banko (RBI) duomenimis, sukčiavimas, susijęs su skaitmeninėmis operacijomis, sudarė daugiau nei pusę visų praneštų bankų sukčiavimo atvejų 2024 m. – 13 516 atvejų, dėl kurių buvo patirta 5,2 mlrd. rupijų (apie 58,61 mln. USD) nuostolių. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dėl internetinių sukčių per pirmuosius penkis 2025 m. mėnesius buvo patirta apie 70 mlrd. Tikėtina, kad apie daugelį incidentų nepranešama dėl to, kad aukos nežino, kaip pateikti skundą, arba nori išvengti papildomo patikrinimo.

Ketvirtadienį „Google“ paskelbė išplėtusi savo apgaulės aptikimo realiuoju laiku funkciją, kuri naudoja „Gemini Nano“, kad analizuotų skambučius įrenginyje ir praneštų apie galimą sukčiavimą neįrašant garso ar nesiunčiant duomenų į „Google“ serverius. Ši funkcija pagal numatytuosius nustatymus yra išjungta ir taikoma tik skambinant iš nežinomų numerių, o pokalbio metu ji pypteli, kad praneštų dalyviams. Kovo mėnesį jis debiutavo JAV kaip beta versija angliškai kalbantiems „Pixel 9“ vartotojams.

„Google“ patvirtino „TechCrunch“, kad jos apgaulės aptikimas įrenginyje iš pradžių veiks tik „Pixel 9“ ir vėlesniuose Indijos modeliuose ir bus taikomas tik angliškai kalbantiems vartotojams, o įspėjimas taip pat bus tik anglų kalba. Tai riboja jos pasiekiamumą rinkoje, kurioje „Android“ sudaro beveik 96 proc. išmaniųjų telefonų pagal „Statcounter“, bet „Pixel“ įrenginių dalis 2024 m. buvo mažesnė nei 1 proc. Kalbos apribojimas taip pat pastebimas šalyje, kurioje dauguma vartotojų daugiausia pasikliauja ne anglų kalbomis – tai auditorija, kurią „Google“ ir kiti, pavyzdžiui, „Amazon“ pripažino, pastaraisiais metais savo paslaugose palaikydami indų kalbas.

Technologijų milžinas teigė, kad stengiasi aptikti sukčiavimą ir ne „Pixel“ Android telefonuose, nesiūlydamas laiko juostos.

„Google“ taip pat paskelbė bandomąjį projektą Indijoje su finansinėmis programėlėmis „Navi“, „Paytm“ ir „Google Pay“, kurios tikslas – apriboti ekrano dalijimosi aferas, kurių metu sukčiai įtikina aukas dalytis savo ekranais, kad pokalbio metu gautų vienkartinius slaptažodžius, PIN kodus ir kitus kredencialus. Ši funkcija pirmą kartą buvo paskelbta „Google I/O“ gegužės mėnesį ir iš pradžių išbandyta JK

Naudotojai, turintys įrenginius, kuriuose veikia 11 ar naujesnės versijos „Android“, galės pasiekti įspėjimus, įskaitant vieno bakstelėjimo parinktį, skirtą baigti skambutį ir sustabdyti ekrano bendrinimą. „Google“ patvirtino „TechCrunch“, kad planuoja pridėti daugiau programų partnerių, o ši funkcija taip pat rodys įspėjimus indų kalbomis, tačiau nepateikė išsamios informacijos.

Keletą mėnesių „Google“ taip pat naudojo „Play Protect“ paslaugą, kad apribotų grobuoniškas paskolų programas Indijoje, blokuodama trečiųjų šalių programų, kurios prašo slaptų leidimų, dažnai naudojamų sukčiavimui, įkėlimą. Bendrovė teigė, kad paslauga šiais metais blokavo daugiau nei 115 milijonų tokių diegimo bandymų. Tuo tarpu „Google Pay“ kiekvieną savaitę pateikia daugiau nei milijoną įspėjimų dėl operacijų, kurios pažymėtos kaip galimai apgaulingos, teigia bendrovė.

„Google“ taip pat vykdo savo „DigiKavach“ informavimo kampaniją apie skaitmeninį sukčiavimą, kuri, jos teigimu, pasiekė daugiau nei 250 mln. Bendrovė bendradarbiavo su Indijos rezervų banku, kad paskelbtų viešą įgaliotų skaitmeninio skolinimo programų ir su jais susijusių nebankinių finansinių bendrovių sąrašą, kad padėtų apriboti kenkėjiškus veikėjus.

Šių metų pradžioje „Google“ Indijoje paskelbė Saugos chartiją, siekdama išplėsti savo dirbtinio intelekto pagrindu vykdomas sukčiavimo aptikimo ir saugumo pastangas. Tai yra dalis platesnio plano įdiegti daugiau dirbtinio intelekto įrankių šalyje siekiant kovoti su didėjančiu sukčiavimu.

Tačiau „Google“ vis dar susiduria su didelėmis spragomis stabdant skaitmeninį sukčiavimą Indijoje. Bendrovė, kaip ir „Apple“, buvo apklausta už tai, kad leido savo programų parduotuvėje pasirodyti netikroms ir klaidinančioms programėlėms, nepaisant peržiūros procesų, kuriais siekiama blokuoti nesąžiningus pateikimus.

Pastaraisiais metais policijos ir saugumo tyrinėtojai pažymėjo investavimo ir paskolų programas, naudojamas sukčiavimui, kurios liko pasiekiamos „Play“ parduotuvėje iki intervencijos. Šie atvejai pabrėžia iššūkius, su kuriais susiduria „Google“, tvarkydama šalies išmaniųjų telefonų rinkoje dominuojančią ekosistemą.