Maistas filme gali padaryti daug dalykų. Tai gali būti reginys – užsitęsęs, fetišizuotas, sukurtas taip, kad išalktų. Tai taip pat gali būti įprasta: kažkas gaminamas ilgos dienos pabaigoje arba valgomas vienas prie prekystalio.
Filmai, rodomi kuruojamoje srautinio perdavimo paslaugoje MUBI naujame „Pavalgykime! Maisto ir filmų kolekcija apima visą spektrą – nuo patiekalų, kurie sustabdo pasakojimą, iki patiekalų, kurie ramiai struktūrizuoja gyvenimą.
Štai septyni svarbiausi kolekcijos akcentai: nesvarbu, ar tai būtų namuose gaminamas patiekalas, ar nedidelis netvarkos restoranas, ar iš atminties pakartotas receptas, kiekvienas filmas primena, kad valgymas retai susijęs tik su maistu.
Transliuokite filmus „Valgykime“! Surinkite maistą ir filmus ir išbandykite MUBI nemokamai 30 dienų adresu mubi.com/saveur. Galima visame pasaulyje.
Fugu ir japchae. Sojoje marinuotas krabas. Ojingeo soondae – kalmarai, įdaryti, susmulkinti ir virti garuose. Maisto netrūksta Žiema Sokčo mieste, kuri atsiskleidžia tituluotame pajūrio miestelyje Pietų Korėjos pakrantėje, kur jauna moteris, vardu Soo-ha (Bella Kim), užmezga preliminarų ir galimai vienpusį ryšį su atvykusiu prancūzų menininku. Jis nesąmoningai jai primena tėvą, kurio ji niekada nepažino.
Maistas atrodo mažiau kaip reginys, o ne kaip emocinis varpelis. Kai Soo-ha iškepa kruopščiai pritaikytą jautienos burguigjoną (džiovinti šitakai vietoj šviežios sagos, korėjietiškas sūris vietoj bordo), akimirka tampa sunkesnė nei žodžiai. Patiekalai – tai gestai, sulenkti į šaltį, jūrą ir tai, kas nepasakoma studijuojamose tylose.
Srautinė transliacija JAV ir Kanadoje
Zinosui (Adam Bousdoukos), vokiečių ir graikų restoranui Hamburge, nepaprastai nesiseka. Kai jo mergina išvyksta į Kiniją, jo restoranas netenka kodo, didėja mokesčiai, minia sukasi ir jo smulkus nusikaltėlis atvyksta ieškoti darbo. Be to, jis išmetė nugarą – sužalojimas filmas virsta bėgimo pokštu. Sielos virtuvė Statines per šią nelaimių kaskadą su vėjavaikišku pasitikėjimu, remdamasis pažįstamomis klišėmis (užsispyrę ir neišsiskiriantys valgytojai, kurie nori tik savo bulvyčių), tačiau sutvarkydami jas šiltai ir išmintingai. Kai valgiaraštis pagaliau pagerėja (didžiulę nuomonę turinčio peilį mėtančio virėjo sutikimu), filmas išmintingai atsisako fetišuoti maistą. Dar svarbiau yra restoranas kaip demokratiška ir jauki trečioji erdvė.
Srautinė transliacija JAV ir Kanadoje
Šis gudrus japoniškas triptikas primena mums, kad maistas ir seksas visada buvo ne tokie keisti lovos draugai. Trijose laisvai susietose istorijose kasdieniai patiekalai tampa įkrautais ilgesio objektais: raugintas natto, ištemptas į lipnius siūlus, čili aliejus, šnypščiantis prie mapo tofu, ramenas, slampamas parduotuvėje, kur pokalbis draudžiamas. Paslaptingas ir baisus rašytojas slenka pro kiekvieną vinjetę, sukasi niekšiškas, galbūt išgalvotas istorijas, kurios priverčia klausytojus susidurti su troškimais, kuriuos jie bandė numarinti. Filmas žaismingas ir iškrypęs, bet išlaiko PG-13; tai leidžia maistui, tekstūrai, šilumai ir kvapui atlikti savo darbą.
Srautinė transliacija JAV ir Kanadoje
Šiame 1981 m. filme, kuriame prancūzų kulinarija susilieja su aštria kolonijinio paveldėjimo kritika, mielas ir netikėtai radikalus malonumas, kurį sužavėjo nepastebėta filmų kūrėja Sarah Maldoror. Išmesta XIX amžiaus prancūzų kulinarijos knyga iš antikvarinių daiktų aukciono pereina į mėsininką ir galiausiai į dviejų Paryžiuje gyvenančių Senegalo gatvių šlavėjų rankas. Valgydami bendrus patiekalus, jie tyrinėja jo turinį, nuoširdžiai mokosi, ką patiekti tarp pirmojo ir antrojo patiekalų, kuo skiriasi baltasis roux ir geltonasis, ir visi skirtingi ryžių (vynuogių, šokolado ir pūstų) receptai. Taigi, kai vienas iš jų kolegų emigrantų suserga, pora dalyvauja per televiziją transliuojamą kulinarinių smulkmenų konkursą, kad laimėtų pinigų išsiųsti jį namo. Tai ne istorija apie imigrantus, kurie atranda prancūzišką virtuvę – tai atsitiktinumas, bet apie draugystę ir solidarumą naujoje šalyje.
Srautinė transliacija JAV ir Kanadoje
Šis beprotiškai juokingas amerikietiškas indie yra nespalvota gyvenimo dalis apie Dorą (Anaita Wali Zada), Afganistano imigrantę, dirbančią likimo sausainių fabrike. Darbas toks žemiškas, kad ribojasi su kosmine ironija, ypač kai ji paaukštinta rašyti turtus. Dora gyvena su nemiga, išgyvenusiųjų kaltės jausmu ir menka vienatve, kai pradeda iš naujo, ir jos valgiai tai atspindi. Maistas čia kuklus ir pasikartojantis. Kai ji pagaliau išgeria puodelį kavos su nepažįstamu žmogumi – dailiu mechaniku, kurį vaidina ne kas kitas, o Džeremis Alenas Vaitas, – jaučiasi nedidelis rutinos pokytis, įtaiga, kad kažkas gali švelniai pasikeisti.
Srautinė transliacija JAV ir Kanadoje
Vidinis restorano darbas retai atrodė toks chaotiškas – net ir poMeškiukas pasaulis. Virtuvė nubloškia mus į išgalvoto Manheteno vidurio chaosą, fiksuodamas pietų skubėjimą, pasiruošimą prieš pamainą ir nuolatines krizes tų, kurie tai geriausiai išmano: daugiausia imigrantų, daugiakultūrių virtuvės darbuotojų, kurie nuolat veikia, akimis.
Elegantiškai nespalvotai nufilmuotas filmas sąmoningai nukreipia mūsų dėmesį nuo paties maisto (kuris vis dėlto yra turistų šlamštas) į darbą ir įtampą. Pagrindinė istorija pasakoja apie talentingą, dokumentų neturintį meksikietį virėją, kuri susiduria su ką tik nėščia padavėja-mergina (vaidina Rooney Mara) ir nepastoviu viršininku, kuris žada žalią kortą kaip morką. Tačiau tikrieji filmo akcentai yra visi aplinkiniai, virėjų pokštai per pertraukas ir trumpalaikės, bet nuoširdžios draugystės akimirkos bendroje erdvėje.
Nepaisant pavadinimo, „Ramen“ parduotuvė kalba ne apie japonų, o apie Singapūro patiekalą: bak kut teh. Masato (Takumi Saitoh), gimęs iš japono tėvo ir motinos iš Singapūro, persekioja kvapnios kiaulienos šonkaulių sriuba, kuri subūrė jo tėvus. Po tėvo mirties Mastao keliauja į Singapūrą, kad surastų motinos šeimą ir susirastų ryšį su trūkstama puse jo kulinarinio palikimo.
Filmas pristabdo pasakojimą, kad būtų galima užsiminti apie Singapūro tradicinius patiekalus – vištienos ryžius, žuvies galvų karį – ir kiekvienas Masato sutiktas patiekalas bus rodomas ekrane ištisai: gaunami ingredientai, paaiškinta kilmė, kruopščiai paruoštas, iki tikslaus gaminimo laiko. Maistas tampa tiltu per kultūrinį ir kartų skirtumą, susitaikymo galimybę.
