Kai žmogus patenka į ligoninę, dažnai labai aktualus tampa to gyvenimo realijos, apie kurį žmogus buvo pamirštas. Respublikinės Šiaulių ligoninės socialinio darbo koordinatorė Inga Kukčikaiienė vardina problemas, kurių sprendžiamos ligoninės socialiniai darbuotojai.
Būna, kad ligoninės paciento neturi dokumentų, kitam nustatoja, kad pasibaigęs asmens dokumento galiojimas, nutrūkęs socialinis draudimas ar socialinės pašalpos, kyla problemų dėl grįžimo į socialines įstaigas, tenka ieškoti ir turėti artimųjų.
Tada dirbao socialinio darbuotojo darbas – pasirūpinti, kad, esant nepalankioms gyvenimo aplinkybėms, pacientų būtų suteikta ne tik medicinos pagalba, bet ir visos jam skirtos socialinės paslaugos.
Ligoninėje užklumpa gyvenimas
Socialinio darbuotojo darbas darbuotojai yra įvairūs, sudėtingi, dinamiški, besukantieji apie gyvenimą, kurį, patekę į ligoninę, bando koreguoti ligonius, jų artimuosius bei jiems padedantys skyriaus darbuotojai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinės darbuotojos Jurgita Vasauskienė ir Vaidutė Ringienė imasi veiksmų, kad pacientai būtų suteiktos paslaugos, nors sveikatos draudimas seniai nutrūktų, kad už suteiktas paslaugas sumokėta ligoninei.
Pastaruoju metu daug dėmesio tenka skirti kraštiečiams, grįžusiems iš užsienio, daugėja ir užsienio šalių piliečių, kuriems aktualus kalbos barjeras.
Būna, kai į ligoninę atvežtas žmogus būna be sąmonės ir miršta neatpažintas, reikia rasti jo artimuosius. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbus socialinių darbuotojų bendradarbiavimas su problemomis, tarp kurių irauga.
Tada, pasak už socialinių darbuotojų veiklos atsakingos I. Kukčikaitienės, kad dirbančio socialinio darbuotojo darbas – pasirūpinti, kad nepalankioms pacientų aplinkybėms būtų suteikta ne tik medicinos pagalba, bet ir visos koordinuojamos socialinės paslaugos.
Socialinis darbuotojas yra tas žmogus, kuris padeda stokojančiam pacientui, kur ir dėl ko reikėtų kreiptis, o prireikia – jį palydėti į slaugos, globos ar kitą įstaigą.
Jei artimųjų nėra, bet žmogui reikia nuolatinės pagalbos, socialinis darbuotojas padeda apsispręsti dėl globos, slaugos ar stiprinimo gydymo, padeda surasti įstaigą, kur šios paslaugos teikiamos.
Ligoninėje dirbantys socialiniai darbuotojai pirmieji ištiesia pagalbos ranką sunkiai besiorientuojantiems, kenčiantiems nuo priklausomybių, stokojantiems socialinių įgūdžių žmonėms ar užklupus sunkioms ligai. Kartais šių specialistų reikia prireikia ir ligonio artimiesiems, kuriems nelengva iš karto susivokti, kur ieškoti pagalbos.
Susirgus onkologine liga
Ypač žmogaus gyvenimą pakeičiančios onkologinės ligos suteikia žmogui ir kai kurių privalumų. Respublikinės Šiaulių ligoninės Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinė darbuotoja Jurgita Vasauskienė kuruojanti Onkologijos klinika rūpinasi, kad kiekvienas ligonis pasinaudotų tomis galimybėmis, kurios Nevyriausybinė Pagalbos onkologinių ligonių asociacija (Pola) teikia kiekvienam pacientui. Šiuo metu POLA yra pasirašiusi sutartis su 160 verslo partnerių, kurie suteikia nuolaidas iki 80 proc., o keletas teikia paslaugas nemokamai.
Pasak J. Vasauskienės, norisi pasirūpinti kiekvienu nauju onkologiniu pacientu, labai svarbus tvirtas bendradarbiavimas tarp skyriaus personalo ir socialinio darbuotojo. „Ir bendrosios praktikos slaugytojai, ir gydytojai visada perduoda informaciją, kai paaiškėja, kad pacientui reikalinga socialinio darbuotojo pagalba“, – džiaugiasi socialine darbuotoja.
RŠL Onkologijos klinikoje yra socialinio darbuotojo kabinetas, kur kreipiasi ne tik stacionaro, bet ir Konsultacijų skyriaus paciento. Į kabinetą ateina laukiantys gydytojo onkologo konsultacijos arba po jos, kai kyla klausimų dėl socialinių paslaugų, susirgus vėžiu. Tačiau dažniausiai onkologiniai ligoniai kreipiasi dėl Pola kortelės.
Kitiems reikia dėl pašalpų, kurie skiria kai kurias savivaldybės onkologija susirgusiems žmonėms. Aktualus ir ligoninėje gulinčių pastatvežimas tarp ligoninės klinikų, tinkamų skirtinguose pastatuose, kuo taip pat pasirūpina socialine darbuotoja.
Žmogus turi rūpėti
Ypač daug socialinių problemų tenka spręsti Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus socialinei darbuotojai, atsakingai už Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikų kuravimą, Vaidutei Ringienei. Socialinė darbuotoja pastebi, jog jūsų tuberkulioze pagrindinė problema yra socialinės pašalpos.
„Vieniems gaunamos naujos, kitiems pratęsimo jau seniau gaunamos socialinės pašalpos, vienkartinės išmokos“, – pasakoja V. Ringienė ne tik apie savo darbą, bet ir apie tas problemas, dėl kurių žmonių gyvenimo pamažu grimzta į socialinę atskirtį.
Viena tų problemų – antstolių savivalė, kai kėsinamasi į socialines išmokas ir žmogui nelieka pinigų net išgyventi.
Tuberkuliozės skyriuje paciento gydomi apie pusmetį, kol įveikiama aktyvi tuberkuliozės forma. Socialinė darbuotoja pastebėjo, kad jiems stinga veikla, tad ieško rėmėjų, kurie padėtų įsigyti stalo žaidimų, atitraukia ne tik nuo blogų įpročių, bet ir nuo varginančių minčių.
Drauge su paciento socialinei darbuotojai tenka vykti ir į kitus miestus, sprendžiant problemas dėl išmokų, antstolių sprendimų, kurie, vykdomi dėl alimentų skolų ar neišmokėtų paskolų.
Važi su šiais pacientais sulaukiama aplinkinių dėmesio, kuris trikdo ir labiausiai socialinę darbuotoją, ne pacientą, kuris dažniausiai būna tik seniai buvęs kirpykloje. Tad Tuberkuliozės skyrius rado išeitį: įsigijo savo kirpimo mašinėlę, gavo reikiamus leidimus kirpimo paslaugoms teikti, ir socialinė darbuotoja Vaidutė Ringienė imasi kirpėjos paslaugų.
Socialinis darbuotojas, pasak V. Ringienės, yra ir advokatas, ir slaugytojas, ir patarėjas – žmogus, esantis prie žmogaus, reikalinga pagalba.
„Socialiniam darbuotojui turi rūpėti žmogus, jei žmogus nerūpės, darbas bus tik formalumas“, – įsitikinusi socialinė darbuotoja, dažnai atveranti savo piniginę, kai žmogus neturi maisto, higienos priemonių ar pinigų bilietui, po gydymo grąžinti į Laikinuosius apgyvendinimo namus, nuo kurių prasideda dažno paciento gyvenimas, baigus gerai.
Nepamirštamas V. Ringienei pacientos, kurį, neturintį nei cento kišenėje, dar savo darbo pradžioje pati parvežė į Laikinuosius apgyvendinimo namus. Kelyje buvo laiko pokalbiui, kurio metu Vaidutė sužinojo, kad žmogus gyveno asocialioje aplinkoje ir net nežino, kad dėl savo problemų gali ieškoti pagalbos, negirdėjo, kad yra socialiniai darbuotojai, kurie padeda gyventi atviroje vietoje, gauti deklaraciją pašalpas.
Taip pat ji papasak pacientui apie galimybę keisti savo gyvenimo būdą, kas įveikus priklausomybę alkoholiui, patarė kur kreiptis, jei ryžtųsi permainoms.Neseniai socialinė darbuotoja Vaidutė Ringienė gavo iš šio dokumento, kuriame jis dėkoja už patarimus ir džiaugiasi, kad kelyje į sveiką. nuo priklausomybės alkoholiui.
Socialinę darbuotoją labai pradžiugino tai, kad žmogus ne tik įsiklausė į jos žodžius, bet ir padarė viską, kad grįžtų į visavertį gyvenimą. Toks ir yra socialinio darbuotojo pašaukimas – grąžinti žmogaus savivertę, kuri taptų spyruokle keisti savo gyvenimą ir geriausiai rūpintis ne tik socialine gerove, bet ir sveikata.
• Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualijų naujienų rasite portale Miesto naujienos.
